BIBLIOTEKOS DARBUOTOJAI SU MIŠKININKAIS KELIAVO PO TYRELIŲ MIŠKĄ

2013-10-04
Genių atodanga

Rugsėjo dvidešimt septintąją, pasaulinę turizmo dieną, Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos darbuotojai ir Tauragės miškų urėdijos miškininkai vyko į Tauragės rajono Žygaičių seniūnijoje esantį Tyrelių mišką. Tokia išvyka organizuota pagal šių metų pavasarį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį tarp Tauragės miškų urėdijos ir Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos.  Išvykos tikslas – supažindinti bibliotekininkus su Tyrelių miške esančiais rekreaciniais ir istoriniais objektais.

Pirmiausia buvo aplankyta Dabrupinės girininkija. Čia bibliotekininkus sutiko girininkas Jonas Kalvaitis, kuriam neseniai buvo suteikta 2 girininko klasė, su kuo jį bibliotekininkai ir pasveikino. Pirmas aplankytas objektas buvo netoli girininkijos pastato, tik įvažiavus į mišką, stovintis didelis metalinis kryžius Lietuvos partizanams žuvusiems Tyrelių miške atminti.  Prie kryžiaus pritvirtintoje lentelėje išvardinti aštuoni šiame miške žuvę partizanai.

Kaip rašoma istorijos žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ 35 tome: „Šis kryžius pastatytas Danieliaus Lukočiaus-Maironio žuvimo vietoje. Nors amžiumi buvo pats jauniausias Žygaičių seniūnijos partizanas, tačiau stambiausias ir aukščiausias. Kautynėse pasižymėjo nepaprasta drasa.  Būrio vado Vinco Stonio-Žalgirio asmens sargybinis. Tą lemtingą 1950 m. rugpjūčio 8 d. apie 5 val. ryto, eidami vingiuojančiu keliuku per Tyrelių mišką, keturi partizanai pateko į pasalą. Danielius atidengė ugnį į priešus ir sudarė galimybes pasitraukti bendražygiams. Pasibaigus drąsiojo kovotojo šoviniams, priartėjus NKVD kariaunai, paskutinį šūvį paleido tiesiai sau į širdį. Šiam jaunuoliui prieš mėnesį buvo suėję vos septyniolika metų.“ Tyrelių miške nuolat veikė partizanų būrys. Jo pavadinimai keitėsi - vadinosi „Jūros“, vėliau „Žalgirio“. Vieni kovotojai žūdavo, į jų vietą stodavo kiti. Paskutinis mūšis su NKVD kariuomene įvyko 1954 m. kovo pabaigoje. Pagerbiant žuvusių partizanų atminimą, buvo paskaityti partizanų poeto Broniaus Krivicko eilėraščiai.

Paminėję sunkią ir skaudžią pokario istoriją, išvykos dalyviai nuvyko į kitą objektą - prie Dabrupio upelio miškininkų įrengtą taką. Šioje vietoje 2004 metais įsteigta virš šešių hektarų pločio plačialapių miškų kertinė (natūrali) miško buveinė. Tai lyg savotiškas mažas rezervatas, kuriame nevykdoma ūkinė veikla. Prie tako augantys šimtamečiai ąžuolai su savo palydovėmis liepomis, išvirtę seni medžiai – vaizdas lyg iš Daukanto senovės Lietuvos girių aprašymo. Ir kur ne kur stūgsantys apsamanoję skroblai –  apie juos daugiausia ir kalbėta - tai paslaptingi, plačiajai visuomenei mažai pažįstami medžiai. Šviečiant rudeniškai saulutei, romantiškai krentant pageltusiems medžių lapams, bibliotekininkai prisipažino, kad apie skroblą šios išvykos metu sužinojo daugiau negu per visą gyvenimą.

Pėsčiomis praėję Dabrupio taku, kelionės dalyviai nuvyko į Žygaičių girininkijos 81 kvartale esančią knygnešio Šepučio žūties vietą. Šioje vietoje 1886 metais buvo rastas žuvęs knygnešys Šeputis. Apie jo žūties aplinkybes mažai žinoma. Gali būti, kad jis buvo pašautas sieną saugojančių kareivių arba netoli sienos patruliuojančių kazokų (nuo buvusios Rusijos–Vokietijos sienos iki knygnešio žuvimo vietos yra apie 12 kilometrų).  Knygnešio žuvimo vietą pažymėjo tuo metu Tyrelių miškuose dirbantis Ulinskas iš Balskų kaimo. Jis pušyje rusiškais rašmenimis parašė žuvusiojo pavardę ir žuvimo metus. Jo sūnus Adomas Ulinskis, ilgus metus dirbęs Žygaičių girininkijoje eiguliu, išsaugojo šitą paminklinę pušį, kai apie 1990-uosius metus toje vietoje buvo vykdomas plynas miško kirtimas. Tačiau 1999 metų pabaigoje siautęs uraganas ,,Anatolijus“ išvertė seną medį. Pušies kamieno atpjova su įrašu dabar saugoma Žygaičių gimnazijos muziejuje. Miškininkai knygnešio žuvimo vietoje pastatė kryželį, padarė tiltelį per griovį ir nutiesė iki žuvimo vietos taką. Stovėdami šioje XIX amžiaus spaudos draudimą menančioje vietoje, išvykos dalyviai prisiminė ir kitus Žygaičių apylinkės knygnešius, nes šiose vietose vieni iš pirmųjų Lietuvoje, dar vyskupo Valančiaus suorganizuoti, knygnešiai pradėjo per sieną nešti rusų valdžios draudžiamus lietuviškus raštus.

Bibliotekininkai su miškininkais tęsė kelionę Balskų girininkijoje. Aplankė prie Genių kaimo esančią Jūros upės atodangą, kur aukštas ir stačias, medžiais apaugęs upės krantas palengva giūva į upę, atidengdamas geologinę šio krašto praeitį. Kaip pripažino išvykos dalyviai – tai viena iš gražiausių gamtos vietų Tauragės rajone. Rudens nuspalvinti medžiai ir prie pat šlaito augantys ryškūs nevalgomi  grybai, suteikė šiai vietai  dar daugiau romantikos. Miškininkų įrengti suoliukai ir regioninio parko pastatyti atitvarai šios vietos lankytojams sudaro galimybes patogiau ir saugiau pasigrožėti šia išskirtine vieta.

Tęsdami kelionę, išvykos dalyviai nuvyko į Balskų girininkijos 35 kvartale pastatytą naują poilsiavietę. Joje Balskų girininkas Vidas Jasaitis su pavaduotoju Vidmantu Pakalniškiu pavaišino keliauninkus karšta arbata ir sumuštiniais.

Pasistiprinę keliautojai vyko į paskutinį, bet ir sunkiausią kelionės objektą – Plynosios pažintinį taką. Pageltusiais lapais nubertas, keletoje vietų pelkės vandeniu negiliai užlietas, lentų takas veda į patį Plynosios aukštapelkės vidurį. Plynosios pelkė, apimanti daugiau negu 350 hektarų, yra pačiame Tyrelių miško centre. Pažintinio tako ilgis apie pusantro kilometro. Iš pradžių takas eina per mišką, vėliau pasiekiamas apypelkis, kuriame auga liauni berželiai supami nendrių, dar toliau matosi, kaip takas pradeda kilti šiek tiek aukštyn – prasideda aukštapelkė. Čia auga vaivorų (girtuoklių) sąžalynai su savo palydovais gailiais. Berželius pakeičia neužaugos pušaitės. Tarp pelkės kiminų slepiasi spanguolės. Žengiant tolyn, pušaitės dar labiau sumažėja ir praretėja bei atsiveria pelkės plynės vaizdas. Įspūdinga, ypač pirmą kartą einant tuo taku. Pelkės viduryje pastatyta apžvalgos aikštelė, leidžianti iš keleto metrų aukščio apžvelgti aukštapelkę. Pasigrožėjus įspūdingu vaizdu, paklausius istorijų ir sakmių apie Plynąją, išvykos dalyviai leidosi atgal taku per pelkę. Net trumpai nulijęs šaltokas rudeniškas lietus nesugadino pakilios nuotaikos ir patirtų įspūdžių.

Grįždami iš kelionės po Tyrelių mišką, bibliotekininkai dėkojo miškininkams už galimybę pamatyti Tauragės miškus naujai. Tauragės miškų urėdijos miškininkai tikisi, kad bibliotekininkai supažindins visuomenę su miškuose esančiais rekreaciniai ir istoriniais objektais. Abi pusės (miškininkai ir bibliotekininkai) mano, kad bendradarbiavimas prasitęs ir kitais metais. Bibliotekininkai pavasarį vėl kartu su miškininkais sodins mišką. Neabejojame, kad tai taps gražia tradicija.

Raimondas Matemaitis
VĮ Tauragės miškų urėdijos viešųjų pirkimų inžinierius