Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatytas Lolitos Jolantos Piličiauskaitės romanas „Lėlininkas“.
Lolita Jolanta Piličiauskaitė yra socialinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentė. Du dešimtmečius dirbo muzikos mokytoja Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje (įgyta mokytojos ekspertės kategorija), 2005 m. buvo apdovanota „Metų mokytojo“ premija.
„Turiu tris mėgstamas veiklas – rašymą (išleidusi 14 knygų), piešimą savo malonumui ir esu viena iš „Angelų kalva“ įkūrėjų. Angelų kalva – 53 angelų skulptūromis papuošta kalva, nuo kurios matosi Galvės ežeras, Trakų pilis ir Trakų bazilika“, – prisistatė autorė.
Romanas „Lėlininkas“ yra paremtas autorės šeimos biografiniais momentais, jame į vieną glaudžią pynę pinasi istoriniai Lietuvos tarpukario faktai ir alternatyvios istorijos pabaigos. Pagrindinis siužetas rutuliojasi XX a. pradžioje greta Varėnos veikusioje Valstybinėje džiovininkų sanatorijoje, kurios gyvenimą iliustruoja autentiškos nuotraukos iš autorės šeimos fotoarchyvo. Nepriklausomos Lietuvos pažangą simbolizavęs sanatorijos pastatų kompleksas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, vokiečiams atsitraukiant, buvo susprogdintas.
Romano atspirties tašku tapo autorės šeimos narių biografijos tarpukario laikotarpiu, neišvengiamai ir giliai paveiktos Antrojo pasaulinio karo bei po jo vykusios Lietuvos okupacijos. Rašytojos seneliai iš tiesų gyveno Varėnos valstybinėje džiovininkų sanatorijoje, tačiau visi šiame romane aprašyti įvykiai yra išgalvoti, tad bet kokie panašumai ar sutapimai su realiai gyvenusių žmonių istorijomis yra atsitiktiniai.
Skirtingai negu žodžiai, kuriuos popieriaus lape galima perrašyti, nuotraukos mums primena nesuklastojamą praeitį. Varėnės upelį, Varėnos valstybinės džiovininkų sanatorijos rūmus, darbuotojų namus, kitus pastatus bei su jais susijusius žmones tarpukario metais iliustruoja autentiškos nuotraukos iš šeimos asmeninio archyvo. Kai kurios jų darytos tuo metu Merkinėje dirbusio Judelio Milerio bei Varėnos fotografo Davido Gordono.
Anot knygos autorės, tarp mūsų tikrai yra lėlininkų, kurių lėlės gyvena tikrus žmonių gyvenimus. Dar daugiau – tos lėlės gali padėti keisti žmonių gyvenimus. Iš pirmo žvilgsnio tarsi žaidimas, tokio lėlininko užsiėmimas slepia visai nevaikiškus tikslus: užgydyti per kartas perduodamas sielos žaizdas, atkurti nutrūkusius šeimos ryšius, galiausiai suprasti gyvenime vykstančių, neretai pasikartojančių įvykių prasmes.
Renginio metu „Lėlininkoׅ“ autorė bibliotekos lankytojams paskaitė knygos ištrauką, suteikė galimybę pamatyti ir šimtmečio senumo jos šeimos nuotraukų. Po susitikimo buvo galimybė įsigyti romaną ir, žinoma, gauti autografą.
Renginį rėmė Tauragės rajono savivaldybė.
